- vėjagalvis
- vė́jagalvis, vė́jagalvė dkt.
.
.
vėjagalvis — vėjagalvis, ė smob. (1) Š, BŽ91, DŽ, NdŽ, vėjãgalvis (1) Erž, Ar, vėjagal̃vis (2) KŽ; LL201,243, L, L91, Rtr vėjavaikis: Lakstyk sau paskui vėjagalves, jei neturi kitokio darbo Ašb. Mane iškurstė eit už vėjãgalvio Ar. Seni, protingi gyvena, ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
lengvamanis — lengvamãnis, ė adj., smob. (2) DŽ paviršutiniškai, negiliai galvojantis, vėjagalvis, lengvabūdis: Jaunystė būna nerūpestinga ir lengvamanė rš. Papurčiusi galvą, Liuda pradėjo su temperamentu vaidinti lengvamanės mergaitės rolę sp … Dictionary of the Lithuanian Language